Gegužės 7-oji: gimnazistai lankose Harvardo universitete ir dailės muziejuje. Mus pasitiko šaunūs gidai-buvusi BLM mokytoja Laura Adomavičiūtė-Sargent bei teisės fakulteto magistrantas Justinas Jaruševičius. Labai ačiū Jums už įdomius pasakojimus apie Harvardą! Aido Jakubėno nuotraukos.
Orinta Kalibatienė
http://www.alietuvis.com/index.p...
Dvikalbystė ir intelektas: kodėl verta užauginti dvikalbį?
“Mano mama ypatinga tuo, kad ji - lietuvė“, – amerikietiškoje mokykloje pasigyrė septynmetis Laimos Nauckūnaitės-Duru sūnus Aidas. Laima iš tiesų šauni: į savo paskaitą Bostono lituanistinėje mokykloje sukvietusi bendruomenės tėvelius ir mokytojus, ne tik įdomiai papasakojo apie dvikalbystės ir intelekto ryšį, bet ir įkvėpė visus nenuleisti rankų tęsti šį sunkų darbą, ugdant dvikalbius vaikus.
Laima yra baigusi magistro psichologijos studijas New Haven universitete. Intelektu ji susidomėjo dirbdama Yale universitete, drauge su garsiu profesoriumi Robert Steinberg intelekto laboratorijoje atlikdama tyrimus. Šiuo metu Laima dėsto įvairius psichologijos kursus Rhode Island universitete, o anksčiau yra dirbusi Brown universitete bei rinkos tyrimų konsultacinėje įmonėje Bostone.
Laima augina du sūnus ir nuo mažumės moko juos lietuvių kalbos, o vyresnįjį šeštadieniais veža į Bostono lituanistinę mokyklą. „Stengiuosi propaguoti dvikalbystę įvairiais būdais,“ – sako Laima, - „dvikalbystė - tai 99% sunkaus darbo ir tik 1% gabumų”. Tad kodėl yra verta imtis šio sunkaus darbo – užauginti dvikalbį vaiką?
Pirmiausia, sako Laima, vaikai, kurie mokosi antrosios kalbos nuo mažumės, pasiekia subalansuotos dvikalbystės rezultatą. Tokie vaikai sugeba persijungti į bet kurią kalbą vienodai lengvai ir dažnai net neturi akcento. Jie turi geresnę atmintį, gali geriau išlaikyti dėmesį, žymiai lengviau supranta ir pritaiko gramatines žinias, mokydamiesi kitų kalbų, taip pat turi mažesnę riziką susirgti Alzeimerio liga senatvėje.
Mums, tėvams ir mokytojams, buvo labai pravartu susipažinti su H. Gardnerio daugialypio intelekto teorija. Jis suskirstė intelektą į keletą rūšių: kalbinį, loginį matematinį, erdvinį, muzikinį, kūno-kinestezinį, tarpasmeninį, asmeninį, gamtinį ir egzistencinį. Dažniausiai žmoguje dominuoja 2 ar 3 intelekto rūšys, tačiau vaikai, kalbantys keliomis kalbomis nuo mažumės, yra imlesni tobulinti savo net ir nedominuojančias intelekto rūšis. Kalbinis intelektas (dvikalbystė), teigia Laima, turi stiprią koreliaciją su muzikiniu, loginiu matematiniu bei erdviniu intelektais. Taip pat yra jaučiamas dvikalbystės ryšys su tarpasmeniniu intelektu. Vienakalbiai, teigia Laima, „kalba“ naudodami vieną dalį smegenų, o dvikalbiai – net keturias. Taigi mokydami vaikus lietuvių kalbos, mes keliame jų intelektą!
Mokytojams ir tėvams yra svarbu ugdyti visas daugialypio intelekto rūšis. “Vaikas – kaip naujas kompiuteris, su didesne atmintimi, didesniu RAM, tai reikia “dėti” į jį tą lietuvių kalbą”, - juokiasi Laima. Bet kaip, juk tai nėra lengva? Juk daugėja mišrių šeimų, kalbančių ne tik anglų, lietuvių, bet dar ir trečiąja kalba. “Kalbėti, kalbėti, kalbėti lietuviškai,” – jos patarimas. “30% kalbėjimas namuose, ir dvikalbystė bus palaikoma.”
Kuo anksčiau turėtume skatinti vaiką vartoti lietuvių kalbą, kad jis pasakotų, mokytųsi skaityti, žiūrėtų lietuviškai įgarsintus animacinius filmukus, žaistų žodžių žaidimus, dainuotų daineles ir pan. Jeigu vaikui apskritai yra sunkiau kalbėti, jokiu būdu nedaryti meškos paslaugos, nenaudojant antrosios kalbos, - taip mes tiesiog atimsime galimybę lavintis vaiko intelektui. Juk mūsų vaikai - tai ypatinga grupė, turinti galimybę mokytis antrąją kalbą ir taip dar labiau lavinti savo smegenis.
Mokytojai ir tėveliai gausiai dalinosi patirtimi, kaip jie ugdo dvikalbius vaikus. Kiekviena šeima turi savų “paslapčių”: tai ir sumokėti pinigai už perskaitytas knygutes (storesnė knygutė trys doleriai, plonesnė – vienas), ir žaidimai, važiuojant mašina (laimi tas, kas žino daugiausiai žodžių iš pasirinktos raidės), ir momento išnaudojimas lietuvių kalbos naudai (jeigu vaikui rašote žinutes telefonu, būtinai įsijunkite lietuvišką šriftą), ir slapta kalba, kai niekas kitas lietuviškai nesupranta… Galimybės beribės! O rezultatas - širdį glostantis, suteikiantis pasididžiavimo lietuviškai kalbančiais, skaitančiais, rašančiais – dvikalbiais – vaikais.
Viena mokytoja žadėjo pasidalinti Laimos paskaitos informacija su savo septintokais, kurie visuomet klausia, kokia prasmė mokytis lietuvių kalbą. Beje, juose tikrai dominuoja egzistencinis intelektas (juokauju). Tad Laimos paskaita yra puikus atsakymas ne tik jiems, bet ir mums visiems.
Nuotraukoje iš Laimos šeimos albumo: Laima su vyru ir vaikais
Pirmasis Lietuvių kalbos lygių testas jaunimui įvyko! Bostono lituanistinėje mokykloje jį laikė net 26 kandidatai, o egzaminavo šešios egzaminuotojo pažymėjimą sausio mėnesį gavusios mokytojos. Nekantriai lauksime rezultatų ir kalbos lygio pažymėjimų iš Vilniaus universiteto lituanistinių studijų katedros!
Dėkojame visiems, prisidėjusiems prie šio egzamino kūrimo, administravimo ir rėmimo! Ačiū Lietuvos Respublikos Generaliniam konsului Niujorke Juliui Pranevičiui už šiltą bei įkvepiančią sveikinimo kalbą, JAV Naujosios Anglijos apygardos pirmininkei Dr. Reginai Balčaitienei bei Bostono LB valdybos pirmininkei Rimai Girniuvienei už draugišką palaikymą, o svarbiausia mūsų pirmosioms kregždėms - egzamino kandidatams už drąsą ir meilę lietuvių kalbai!
Asmenukė su Lietuvos Respublikos Generaliniu konsulu Niujorke Juliumi Pranevičiiumi bei JAV LB Naujosios Anglijos apygardos pirmininkei Dr. Reginai Balčaitienei už nuotraukas
Sveikiname bostoniškes Saulę Kairytę bei Veroniką Dilbaitę, laimėjusias pirmąsias vietas rašinių konkurse bei piešinių konkurso laureates Evitą Jakubėnaitę ir Vyją Bernard! ŠAUNUOLĖS MERGAITĖS!
http://lietuvis.org/index.php/ne...
Nekasdieniškas vakaras Bostone: už ką sirgti, už Bostono “Celtics“ ar Toronto „Raptors“?
Nesupykite, mieli skaitytojai, šį kartą rašysiu pirmuoju asmeniu, nes vakar namo po ypatingos Bostono lituanistinės mokyklos iškylos grįžau labai pakiliai nusiteikusi. Nors ir man, ir mano sūnui Andriui kojas lenkė nuovargis, o vokus gulė miegas, negalėjome liautis dalinęsi įspūdžiais iki pat vidurnakčio.
Tačiau pradėsiu nuo tikrosios istorijos pradžios, kai pernai, kaip tik Vasario 16-ą, sulaukiau netikėto skambučo iš nepažįstamo numerio. „Ir vėl tie nelemti reklamuotojai ramybės neduoda!“, piktai pagalvojau, tačiau atsakiau. Malonus jaunas balsas pradėjo kalbėti apie Bostono „Celtics“ bilietus, jų darbus su miesto etninėmis bendruomenėmis, o aš vis tiek nesusigaudau - ko jis iš manęs nori! Tik po kelių minučių kantrių Marc‘o Rogers‘o (toks buvo jaunojo vadybininko vardas ir pavardė) aiškinimų supratau, kad jis siūlo kažką įdomaus, kažką, ko anksčiau niekada nedarėme. Marc‘as pasiūlė Bostono lituanistinės mokyklos mokiniams ir jų tėveliams atvykti į garsiąją Bostono TD Garden sporto areną, kuomet susitiks vietos „Celtics“ ir Toronto „Raptors“ komandos ir žais Jonas Valančiūnas! Na, ne žaliųjų „Celtics“ pusėje, kanadiečių, tačiau vis tiek tautietis!
Sutikti buvo lengva, tačiau kaip tokį renginį suorganizuoti, viešinti, neįsivaizdavau. Iždininkų Lino ir Rasos padedama, iki varžybų dienos mokykla pardavė apie 70 bilietų, visi nekantriai laukė varžybų ir žadėtojo susitikimo su garsiuoju krepšininku. Varžybų dienai atėjus, mokiniai ir tėveliai, mokyklos draugai, sugužėjome į areną, o per pertrauką nekantriai laukėme Marc‘o ženklo, išsirikiuoti paspausti ranką Jonui Valančiūnui ir kitiems krepšininkams, tačiau....“O, geras!”, nustebęs tarstelėjo Jonas, kai mūsų jaunieji sirgaliai spausdami ranką, drąsiai kalbino Valančiūną lietuviškai. Vėliau, jau birželio mėnesį susitikusi Joną Valančiiūną Kazickų šeimos fondo renginyje Vilniuje sužinojau, kad jis nieko nežinojo apie lietuviukų buvimą varžybose. Na, juk ne apie Čikagą kalbam!...
Šiais metais vėl susilaukiau netikėto skambučio iš labai draugiško ir geranoriško „Celtics“ vadybininko Marc‘o. Beje, įsišnekėjus su Marc‘u sužinojau, kad pernai apie mūsų mokyklą jis sužinojo iš studijų draugų, Bostono lituanistinės mokykos absolventų. Taigi, ačiū už gerą žodį, mieli BLM alumnai! Buvau draugiškesnė ir daug nuovokesnė mūsų pokallbio metu, tačiau tikrai žinojau, kad man labai reikės pagalbos! Juk jau ir taip vos aprėpiu visus mokyklos reikalus! Laimei, tos savaitės šeštadienį mokykloje budėjo vienas iš krepšinio aistruolių, Simono ir Odilės tėvelis Mindaugas Beržonkis. Jis mielai sutiko padėti organizuoti šį renginį, žinoma, ir iždininkei Rasai Gutauskas padedant.
Taigi, geresnio organizatorių dueto net susapnuoti nebūčiau gaėjusi! Ką pažadėjo, padarė, neraginami, neklausdami, ėmėsi iniciatyvos, ir man atorodė, kad viskas vyko kaip toje pasakoje „Lydekai paliepus, man panorėjus!”…
Mokykla išplatino dukart daugiau varžybų bilietų nei pernai, Mindaugui susitarus, įvyko vaikų (ir tėvelių J ) susitikimai per pertrauką ir po varžybų, na, o kas gi gali atstoti ir Amerikos himno giedojimą prieš varžybas su „Celtics“ komandos marškinėliais ir VIP kortelėmis ant kaklų! Vakarą vainikavo dešimties minučių mėtymas į krepšį garsiojoje sporto arenoje ir, žinoma, susitikimas su Jonu Valančiūnu! Jis, nors ir skubėdamas į lėktuvą, nešykštėjo šypsenų, šmaikščių atsakynų ir autografų. Ačiū, Jonai, ar patiko mūsų spontaniškas „Ant kalno mūrai“? Bėda tik, kad negalėjome lengvai nuspręsti už ką sirgti, už Bostono “Celtics“ ar Toronto „Raptors“, nors visi tikrai palaikėme Joną Valančiūną!
Na, o aš, kaip mokyklos direktorė su didžiausia padėka sakau ačiū Mindaugui Beržonskiui, Rasai Gutauskas, visiems mokiniams ir tėveliams bei Bostono lietuvių bendruomenės krepšinio sirgaliams, kurie prisijungė prie mūsų gražaus būrio. Ačiū, kad esate su mumis!
Gaila Narkevičienė, Bostono lituanistinės mokyklos direktorė
Pašnekesiai apie Velykas
Bostono lituanistinės mokyklos 10 klasės mokinys Audrius Šebeda per Margučių ritinėjimo šventę kovo 19 d. trumpai pakalbino keletą moksleivių ir mokytojų.
Audrius: Kodėl Velykos svarbios jūsų šeimai?
Eglė Šležienė, 10 kl. mokytoja:
Nes tai yra diena, kai susirenka visa šeima ir yra proga visiems būti kartu.
Audrius: Ar turite ypatingų Velykų tradicijų?
Eglė: Mano uošvis eina kiaušinių ieškoti, darydamas Polaroid nuotraukas.
Audrius: Koks jūsų mėgstamiausias raštas ant margučių?
Eglė: Mėgstu dažyti kiaušinius su svogūno lukštais.
Audrius: Kaip ruošiatės Velykom?
Augustas S., 9 kl. mokinys:
Paruošiam stalą, verdam margučius, valgom įvairių mėsos patiekalų ir pakeliam nuotaiką su Velykų muzika.
Audrius: Ar žinai apie Velykų bobutę?
Augustas: Taip, aš žinau apie Velykų bobutę. Mano mama apsirengė kaip Velykų bobutė mokykloje per Margučių ritinėjimo šventę, slėpė margučius ir žiūrėjo, kas suras jų daugiausia.
Audrius: Kaip praleidžiate laiką su draugais per Velykas?
Rita Lapšienė, 10 kl. mokytoja:
Ryte parašau draugams, valgom Velykų pusryčius, važiuojam į mišias. Jei geras oras, važiuojam aplankyti draugų, einame pasivaikščioti po parką arba nuvykstame pabūti prie ežerų.
Audrius: Ko jūs laukiate per šias Velykas?
Rita: Vėl pavasario ir vasaros. Pagaliau žiema pasitraukė ir galima dažniau išeiti į lauką.
Audrius: Kaip jūs naudojate margučius?
Rita: Aš daug margučių nedažau valgymui, nes man nelabai patinka juos valgyti. Daugiausia naudoju juos papuošimui.
Audrius: Koks geriausias dalykas apie Velykas?
Aleksas L., 10 kl. mokinys:
Labiausiai man patinka margučių dažymas. Kasmet mėgstu išmokti naujus raštus.
Audrius: Ką tu veiksti per šias Velykas?
Aleksas: Man patinka išeiti į lauką, jei saulėtas oras, bet turbūt aš tik ilgai miegosiu.
Dainė Š, 4 kl. mokinė:
Audrius: Kas tau daugiausiai patinka apie Velykas?
Dainė: Kad tu gali gražiai ir įdomiai nudažyti margučius.
Audrius: Koks tavo mėgstamiausias maistas per Velykas?
Dainė: Šokoladas, nes yra labai saldus.
Saulenė Š., 4 kl. mokinė:
Audrius: Ką tau patinka daryti per Velykas?
Saulenė: Man labai patinka važiuoti į svečius pas pusbrolius, žaisti ir bendrauti su jais.
Audrius: Koks tavo mėgstamiausias raštas ant margučių?
Saulenė: Ant margučių man labai patinka žvaigždutės.
Dešimtos klasės mokinio Audriaus Šebedos interviu su Liepa Ivanauskaite, "Amerikos lietuvis", 2016m. vasario 25 d.
Draugas, 2016-02-06
