Liuda Krivaitytė-Senutienė (1921 - 2021) gimė 1921 metais Kaune. Ukmergėje baigė mokytojų seminariją. Neužilgo Vilniaus kraštas grįžo Lietuvai ir sostinėje labai trūko lietuvių mokytojų. Jausdama pareigą padėti Lietuvai, Liuda persikraustė į Vilnių ir mokytojavo Dariaus ir Girėno mokykloje. Vilniuje Liuda patyrė atgimstančios Lietuvos džiaugsmą, išgyveno rusų okupaciją ir trėmimus bei vokiečių okupaciją ir badą. Artėjant rusų kariuomenei, šeima, stumdama kūdikio Gediminą vežimėlį, su lagaminas rankose, išbėgo iš Vilnius likus vos dviems dienoms iki rusų įsiveržimo. Jeigu jauna šeima būtų likusi Vilniuje, juos būtų ištrėmę į Sibirą – jie jau buvo trėmiamųjų sąrašuose.
Šeima pasitraukė į Vokietiją, kur buvo paskirta į Hanau karo pabėgėlių stovyklą. Ten Liuda dirbo lituanistinėje mokykloje. 1949 m. atvykus į Ameriką, šeima įsikūrė Brocktone, MA. Brocktone gimė dar du sūnūs: Algimantas ir Vytenis.
Mokytojavimas buvo Liudos gyvenimo atgaiva, ir, po šeimos, svarbiausia pareiga ir didžiausias džiaugsmas. Ji sakydavo, kad mokykloje pasikrauna teigiama energija ir džiaugiasi, kad, perduodama mokiniams meilę ir žinias apie Lietuvą, taip įgyvendina savo patriotinę pareigą tėvynei. Per visą savo gyvenimą Liuda mokytojavo 69 metus, nuo 1938 iki 2007 metų, neskaičiuojant karo sutrukdymų.
Liudos sūnūs Algimantas ir Vytenis su žmona Danguole, anūkai Augustas, Lina, Daina ir Audra didžiuojasi mamos ir močiutės pasišventimu šeimai ir lietuviškai mokyklai ir puoselėja jos įdiegtą meilę lietuvių kalbai, kultūrai ir istorijai.
