Psichologės Laimos Nauckūnaitės paskaita 2016 m. gegužės 7 d.

Orinta Kalibatienė

http://www.alietuvis.com/index.p...

 

Dvikalbystė ir intelektas: kodėl verta užauginti dvikalbį?

 

“Mano mama ypatinga tuo, kad ji - lietuvė“, – amerikietiškoje mokykloje pasigyrė septynmetis Laimos Nauckūnaitės-Duru sūnus Aidas.  Laima iš tiesų šauni: į savo paskaitą Bostono lituanistinėje mokykloje sukvietusi bendruomenės tėvelius ir mokytojus, ne tik įdomiai papasakojo apie dvikalbystės ir intelekto ryšį, bet ir įkvėpė visus nenuleisti rankų tęsti šį sunkų darbą, ugdant dvikalbius vaikus.

Laima yra baigusi magistro psichologijos studijas New Haven universitete.  Intelektu ji susidomėjo dirbdama Yale universitete, drauge su garsiu profesoriumi Robert Steinberg intelekto laboratorijoje atlikdama tyrimus. Šiuo metu Laima dėsto įvairius psichologijos kursus Rhode Island universitete, o anksčiau yra dirbusi Brown universitete bei rinkos tyrimų konsultacinėje įmonėje Bostone.

Laima augina du sūnus ir nuo mažumės moko juos lietuvių kalbos, o vyresnįjį šeštadieniais veža į Bostono lituanistinę mokyklą. „Stengiuosi propaguoti dvikalbystę įvairiais būdais,“ – sako Laima, - „dvikalbystė - tai 99% sunkaus darbo ir tik 1% gabumų”. Tad kodėl yra verta imtis šio sunkaus darbo – užauginti dvikalbį vaiką?

Pirmiausia, sako Laima, vaikai, kurie mokosi antrosios kalbos nuo mažumės, pasiekia subalansuotos dvikalbystės rezultatą.  Tokie vaikai sugeba persijungti į bet kurią kalbą vienodai lengvai ir dažnai net neturi akcento. Jie turi geresnę atmintį, gali geriau išlaikyti dėmesį, žymiai lengviau supranta ir pritaiko gramatines žinias, mokydamiesi kitų kalbų, taip pat turi mažesnę riziką susirgti Alzeimerio liga senatvėje.  

Mums, tėvams ir mokytojams, buvo labai pravartu susipažinti su H. Gardnerio daugialypio intelekto teorija. Jis suskirstė intelektą į keletą rūšių: kalbinį, loginį matematinį, erdvinį, muzikinį, kūno-kinestezinį, tarpasmeninį, asmeninį, gamtinį ir egzistencinį. Dažniausiai žmoguje dominuoja 2 ar 3 intelekto rūšys, tačiau vaikai, kalbantys keliomis kalbomis nuo mažumės, yra imlesni tobulinti savo net ir nedominuojančias intelekto rūšis. Kalbinis intelektas (dvikalbystė), teigia Laima, turi stiprią koreliaciją su muzikiniu, loginiu matematiniu bei erdviniu intelektais.  Taip pat yra jaučiamas dvikalbystės ryšys su tarpasmeniniu intelektu. Vienakalbiai, teigia Laima, „kalba“ naudodami vieną dalį smegenų, o dvikalbiai – net keturias. Taigi mokydami vaikus lietuvių kalbos, mes keliame jų intelektą!

Mokytojams ir tėvams yra svarbu ugdyti visas daugialypio intelekto rūšis. “Vaikas – kaip naujas kompiuteris, su didesne atmintimi, didesniu RAM, tai reikia “dėti” į jį tą lietuvių kalbą”, - juokiasi Laima.  Bet kaip, juk tai nėra lengva?  Juk daugėja mišrių šeimų, kalbančių ne tik anglų, lietuvių, bet dar ir trečiąja kalba.  “Kalbėti, kalbėti, kalbėti lietuviškai,” – jos patarimas. “30% kalbėjimas namuose, ir dvikalbystė bus palaikoma.” 

Kuo anksčiau turėtume skatinti vaiką vartoti lietuvių kalbą, kad jis pasakotų, mokytųsi skaityti, žiūrėtų lietuviškai įgarsintus animacinius filmukus, žaistų žodžių žaidimus, dainuotų daineles ir pan. Jeigu vaikui apskritai yra sunkiau kalbėti, jokiu būdu nedaryti meškos paslaugos, nenaudojant antrosios kalbos, - taip mes tiesiog atimsime galimybę lavintis vaiko intelektui. Juk mūsų vaikai - tai ypatinga grupė, turinti galimybę mokytis antrąją kalbą ir taip dar labiau lavinti savo smegenis. 

Mokytojai ir tėveliai gausiai dalinosi patirtimi, kaip jie ugdo dvikalbius vaikus.  Kiekviena šeima turi savų “paslapčių”: tai ir sumokėti pinigai už perskaitytas knygutes (storesnė knygutė trys doleriai, plonesnė – vienas), ir žaidimai, važiuojant mašina (laimi tas, kas žino daugiausiai žodžių iš pasirinktos raidės), ir momento išnaudojimas lietuvių kalbos naudai (jeigu vaikui rašote žinutes telefonu, būtinai įsijunkite lietuvišką šriftą), ir slapta kalba, kai niekas kitas lietuviškai nesupranta… Galimybės beribės!  O rezultatas - širdį glostantis, suteikiantis pasididžiavimo lietuviškai kalbančiais, skaitančiais, rašančiais – dvikalbiais – vaikais. 

Viena mokytoja žadėjo pasidalinti Laimos paskaitos informacija su savo septintokais, kurie visuomet klausia, kokia prasmė mokytis lietuvių kalbą.  Beje, juose tikrai dominuoja egzistencinis intelektas (juokauju). Tad Laimos paskaita yra puikus atsakymas ne tik jiems, bet ir mums visiems. 

 

Nuotraukoje iš Laimos šeimos albumo: Laima su vyru ir vaikais